Lietuvi kalba - i balt prokalbs kilusi lietuvi tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybin, o Europos Sjungoje - viena i oficialij kalb. Lietuvikai kalba apie tris milijonus moni (dauguma j gyvena Lietuvoje). Drauge su latvi, mirusiomis prs, jotvingi ir kitomis balt kalbomis, priklauso indoeuropiei kalb eimos balt kalb grupei.

Pirmieji lietuvi kalbos raytiniai paminklai atsirado vlokai, apie XVI a., taiau net dabartin lietuvi kalba pasiymi dideliu archajikumu (ypa vardaodi linksniavimo srityje).[3] Fonetikai ir morfologikai konservatyvi lietuvi kalba ymiai artimesn balt prokalbei negu naujovikesn latvi kalba.[4] Lietuvi kalba - archajikiausia i gyvj indoeuropiei kalb, isaugojusi daugyb indoeuropiei prokalbs ypatybi.[5]

Lietuvi kalba skirstoma  dvi pagrindines tarmes: auktaii ir emaii. Dabartin bendrin lietuvi kalba grindiama vakar auktaii kauniki patarme.

Lietuvi kalboje yra 45 priebalsins ir 13 balsini fonem (skaitant ir vartojamas tik skoliniuose). Bdingos minktj ir kietj priebalsi poros, skiriamas balsi ilgumas. Kirtis - laisvas, tariamos priegaids, taiau rate kirtis ir priegaids paprastai neymimi.

Morfologikai lietuvi kalba yra fleksin. Sintaks pasiymi palyginti laisva odi tvarka, pagrindin odi tvarka sakinyje - SVO (veiksnys - tarinys - papildinys). odyno daugum sudaro veldiniai, tarp skolini vyrauja slavizmai ir germanizmai.

Kalba uraoma papildyta lotyn abcle, vartojamos 32 raids.
